Perkūne, Perkūne netrenk žemaičio trenk gudą tą šunį rudą …. gudais žemaičiai vadino visus kas kalbėdavo kita kalba nei jie … arba Perkūne, Perkūne netrenk žemaičio trenk vokietuką kaip velniuką ….Perkūnas atseit trenkdavo velnius, katrie slėpdavosi medžių uoksuose, po akmenimis ir t.t. Žmonių netrenkdavo, nebent velnias palįsdavo bobai po sijonu – tada ką jau darysi [...]

Karas. Išeina girtas Endriu su Matu iš aludės. Matas: – Davaj nusikabinam porą panų. Endriu: – Tegul kabo   Domas ėjo mišku. Priekyje matėsi bala. “Ai, tiek to”, – pagalvojo Domas. Be bala pasirodė, gilesnė…   Domas ėjo mišku. Iš drėvės jį stebėjo spindinčios akys. “Julius”,- pagalvojo Domas. “Pats tu Julius”,- supyko Matas.   Aurimo sėdėjo savo kabinete. Kažkas [...]

Nieko nėra geriau už upetakių žvejyba pavasari. Kartais nebūtina, kad jie ir kibtu – poilsis nerealus vien pavaikčioti upės krantais.                         Grįžtant iš žvejybos – rūkas virš piliakalnio.

Endriu tapo ne tik jaunuoju tėčiu, bet ir žveju, kuris sugauna žuvų. Bet Žemaitijoj tiek žuvies, kad nepagauti jau būtų gėda.                             Iš tikrųjų tai kibo ir didesnės. Sveikinimai Endriu!!!